Sportinio buriavimo entuziastus vienijantis „Gero vėjo klubas“ rengiasi liepą dalyvauti Estijoje vyksiančiame Europos ORCi jachtų čempionatui. Jachtos „Arcturus“, pernai dalyvavusios Pasaulio ORCi čempionate Vokietijoje, įgula puikiai žino, kad ruoštis reikia ir tobulinant laivą, ir komandinio darbo įgūdžius. O čia jiems padeda visa tarptautinė komandą.
Susipažinkime: Maurizio Cossutti – italas, lenktyninių jachtų inžinierius. Stjepan Marinovič –kroatas, burių siuvimo įmonės „North Sails Croatia“ vadovas. Kalbėdami apie save šiedu žmonės atrodo kuklūs, nelyginant nieko ypatingo nebūtų nuveikę. Kita vertus, jų darbai kalba patys už save – dauguma ORCi regatose laiminčių įgulų naudojasi šių ekspertų patirtimi, žiniomis ir išradingumu.
Stjepan Marinovič (iš kairės) and Maurizio Cossutti (dešinėje)
Trumpai pristatykite save, kaip pradėjote buriuoti, kas jus pastūmėjo į buriavimo industriją?
Maurizio: Mano tėtis ir visa šeima dirbo automobilių versle ir iš pradžių aš domėjausi tik automobilių ir motociklų lenktynėmis. Būdamas keturiolikos papuoliau į avariją ir, kai iš naujo pradėjau vaikščioti, šeimos draugas mus pakvietė paburiuoti. Man taip patiko buriavimas, kad pardaviau savo motociklą, baigiau buriavimo kursus ir pradėjau buriuoti. Universitete studijavau laivų inžineriją, tuomet pradėjau dirbti Trieste. Turbūt pats pirmas mano darbas buvo kylio dizainas „half-tonner“ klasės jachtai, kuri dabar yra Splite, Kroatijoje. Žingsnis po žingsnio pradėjau dirbti pats sau. Iki 2008 metų turėjome ir savo laivų statyklą, kurioje statėme savo sukurtą jachtą M37. Deja, statykla nebuvo pelninga, teko jos atsisakyti, o aš toliau dirbu tik su jachtų dizaino projektais.
Stjepan: Dar būdamas vaikas labai susidomėjau laivų modeliais. Tėvai surado modeliavimo būrelį vietiniame jachtklube. Atėjus pavasariui, jau įdomiau buvo buriuoti, tad pradėjau plaukioti su „Cadet“ klasės švertbotais. 1987-aisiais vienas iš vaikų tėvų mums davė savo jachtą, su kuria mes laimėjome didžiausią Kroatijos regatą – „Mrduja“. Tada tėtis nusprendė, kad gali nupirkti lenktyninę jachtą – „half tonner“, tai apie šią jachtą kalbėjo Maurizio. Drauge su broliu Marko, jam tada buvo 15, o man 20 metų, bei draugais mes lenktyniavome visoje Kroatijoje. Deja, 1992 metais prasidėjo karas. Po karo nusipirkom 35 pėdų jachtą. Tokio dydžio laivui reikia daug pinigų, tad nusprendėme pardavinėti bures kitiems buriuotojams, o iš uždirbtų pinigų nusipirkti bures sau. Taigi nuo 1994 metų mes prekiaujame burėmis. Kai baigiau universitetą, apkeliavau pasaulį dirbdamas komercinės laivybos industrijoje ir grįžau į Kroatiją 2003. Tada su broliu nusprendėme atidaryti burių siuvyklą. Su „North Sails“ bendrove jau buvome pažįstami, tad dabar atstovaujame šią bendrovę Kroatijoje, glaudžiai dirbame su Italijos burių inžinieriais.
Jūsų veikla lietuviams dar labai neįprasta – kokias paslaugas jūs teikiate?
Maurizio: Darome viską, kas susiję su laivų inžinerija. Mes galime sukurti naują laivą arba atnaujinti seną. Pavyzdžiui, praeitais metais „Mascalzone Latino“ sindikatui atnaujinome „Swan 38“ jachtą, įskaitant ir išorę, ir interjerą. Nors išlaikėme originalų „Swan“ išdėstymą, bet naudojome naujas, lengvesnes medžiagas. Bet mūsų pagrindinis darbas ir aistra yra lenktyninių burinių jachtų dizainas. Taip, lenktyniniai laivai neatneša pakankamai pajamų, tačiau tai pats smagiausias darbas. Kruizinius laivus kurti yra nuobodu, dažnai tenka gadinti korpuso formą tam, kad viduje gautųsi patogesni gultai.
Stjepan: Nuo pat pradžių mes nusprendėme, kad neužsiimsime serijine burių gamyba, bet orientuosimės į aptarnavimą. Jeigu kas nors nusiperka burę, ją reikia naudoti. Taigi mes rūpinamės, kad klientai gautų visą reikalingą informaciją, leidžiančią gerai buriuoti. Padedame komandoms pasirinkti optimalią burių konfigūraciją, optimizuojame ir taisome bures, buriuojame su klientais ir juos mokome. Per metus siuvykloje aptarnaujame apie 1000 burių.
Jūsų atlikti projektai ir pasiekti laimėjimai kuriais didžiuojatės?
Maurizio: Kiekvienas laivas mums yra meno kūrinys. Kiekvienas projektas turi istoriją ir individualų sprendimą. Neįmanoma pamiršti mano pirmojo dizaino. Tai buvo 8.5 metrų atviro tipo laivas, vis dar plaukiojantis Trieste. Jis buvo labai lengvas, o burių plotas didžiulis. Reikėjo 10 žmonių įgulos vien tam, kad laivas neapvirstų. Bet plaukė jis puikiai! Reikia paminėti ir jachtą „Cometa“. Ši jachta man atnešė geriausio jachtų dizainerio apdovanojimą 2001 metais, atvėrė tarptautinę buriavimo rinką. Na, ir aišku M37 buvo sėkmingiausias mūsų sukurtas laivas. Jis vis dar laimi ORCi čempionatuose. Dėl šio laivo esame labiausiai žinomi ORC ir IRC lenktynėse.
M . Cossutti projektai – jachta Cometa ir M37.
Aš visada tikiuosi, kad naujas projektas bus pats geriausias. Mes dirbame vedami aistros buriavimui. Ar žinot, kad ORCi 2017 pasaulio čempionatas bus Trieste, Italijoje? Aš pasakiau savo kolegoms, kad turime laimėti dvejose klasėse. Tada aš paliksiu verslą jiems ir atidarysiu savo barą. Tokia mano svajonė.
Stjepan: Mes dirbome drauge su rusų „Synergy“ projektu nuo 2004 metų. Jie puikūs olimpinių klasių buriuotojai, tačiau suburta komanda neturėjo jokios patirties su kylinėmis jachtomis. Komanda anksčiau buriavo su kitų klasių jachtomis. Tad dabar mes tiekiame bures ir konsultuojame. Taip pat mes sukūrėme bures jachtai „Maxi Jena“, jau dešimt metų tai lyderiaujanti jachta Adrijos jūros regatose. Mes dirbame su „Wild Joe“, ši jachta atkeliavo iš Sidnėjaus ir dabar dalyvauja regatose Viduržemio jūroje. Kalbant apie lenktynių rezultatus, labai džiaugiamės čekų komandos „Three Sisters“ trečia vieta pernai metų pasaulio čempionate Kylije. 2009 metais jachta „Ola“ su mūsų burėmis laimėjo pasaulio čempionatą.
Testuojamos Wild Joe burės – S. Marinovič (antras iš kairės)
Maurizio, esate italas, bet jūsų pavardė gerai žinoma ir Baltijos jūros regione – dirbate ne tik su lietuviais, bet ir su estais, suomiais. Papasakokite kaip užsimezgė šie tarptautiniai santykiai.
Maurizio: Ekonominė situacija Italijoje nėra ideali. Jachtos „Arcturus“ projektas Lietuvoje, „Katarina“ Estijoje, „Audi Finland“ Suomijoje – visi šie projektai rodo, kad ekonominė situacija šiaurėje šiek tiek geresnė, ir mums pasisekė, kad galime dirbti šiose rinkose. Šiuo metu 70 proc. mūsų projektų yra užsienio šalyse ir tik likę 30 proc. yra Italijoje, nors mūsų šalis ir didžiuojasi didingomis buriavimo tradicijomis..
Padėjote „Gero vėjo klubo“ komandai atnaujinti jachtą „Arcturus“. Kas konkrečiai buvo atlikta – kokios prielaidos atliktiems pakeitimams, kokio rezultato tikimasi?
Stjepan: Jachtos „Arcturus” projektas labai įdomus. Tai tikras lenktyninis laivas, bet gana garbingo amžiaus. Trikampio groto (pagrindinė burė) ir didelės genujos (priekinė burė) kombinacija tais laikais gal buvo ypatinga, bet šiandien ji yra visuose turistiniuose laivuose. Kurdami naujas bures drauge su Maurizio mes peršokome du dešimtmečius ir pasinaudojome idėjomis, kurios naudojamos naujausiuose lenktyniniuose laivuose. Taigi „Arcturus“ yra senoviškos korpuso formos ir avangardinių burių derinys. Manau, kad ši kombinacija gali lemti gerus rezultatus lenktynių metu. Kita vertus, kaip ir su viskuo, kas nauja, reikia išspręsti technines problemas ir išmokti naudotis. Jūsų laukia įdomus sezonas!
Maurizio: Raktas į sėkmę yra laivo paruošimas. Reikia dirbti metodiškai. Plaukiant reikia fiksuoti visus skaičius: stiebo, burių pozicijas, vantų įtempimus. Po kiekvieno plaukimo aptarti su komanda, kas pavyko ir ką reikia keisti. Šitaip dirbant, laivas styguojamas kiekvieną dieną ir rezultatai lyginami su teoriniais dizainerių paskaičiavimais. Šiais laikais neįmanoma buriuoti apytiksliai. Skirtumai tarp laivų yra pernelyg maži, o technologijos – visu sudėtingėja. Taigi šiandieninis buriavimas yra mokslinis sportas. Na, aišku, reikia gerai startuoti ir priimti teisingus taktinius sprendimus. Bet pradinis žingsnis yra įsitikinti, kad laivas idealiai sustyguotas.
Artėja ORCi Europe’s čempionatas Parnu – kas jūsų planuose šiemet?
Maurizio: Dabar mūsų studijoje dirba 5 žmonės ir labai įdomu, kaip nauji mūsų darbai atrodys šiemet. Estų „Sugar 2“ jachtai sukūrėme naują kylį. Senasis „Sugar 2“ kylis turėjo trapecijos formą ir buvo labai gražus estetiškai. Bet po keturių metų žinios pasikeitė, ir atrodo geriau turėti trumpesnį ir storesnį kylį, kurios mažesnis paviršiaus plotas. Taip pat geriau turėti didesnio ploto kylį, kuris gerai veiks silpnu vėju bei leis išlaikyti mažą dreifą iš karto po starto. Pernai metais mūsų sukurta „Audi Finland“ turėjo privalumų ir trūkumų. Pasimokę iš patirties, šiemet laivą modifikavome. Siekiame padaryti, kad laivas būtų greičiausias antrojoje grupėje. Paaukštinome stiebą, 20 proc. padidinome bendrą burių plotą.
M. Cossutti – Audi Finland projektas 2014m.
Estijoje statome naują jachtą – „Katarina“. Tai keistas laivas! Tai mišinys seno ir naujo. Pamatysite, bakas yra labai keisto dizaino, primena senus Amerikos taurės laivus. Toks dizainas leidžia išgauti geresnį balą pagal naujas ORCi taisykles Mes labai stengiamės teisingai išdėlioti svorius laive ir minimizuoti korpuso svorį. Gausime labai lengvą laivą su dideliu buringumu. Matyt reikės pridėti daug švino po grindelėmis, kad laivas papultų į mažų laivų grupę. Apibendrinant, norime aukštesnio stiebo nei ankstesniuose laivuose, išlaikyti stabilią formą ir papulti kuo arčiau prie ORCi klasių atskyrimo ribos.
Drauge su „North Sails“ grupe atlikome labai daug burių konfigūracijos tyrimų virtualiuose vėjo tuneliuose. Plaukimui prieš vėją ieškome geriausios kombinacijos iš trijų groto variantų ir trijų skirtingų stakselių. „North Sails“ paskaičiuoja burių traukos ir pasipriešinimo jėgas, mes tuos skaičiavimus integruojame su korpuso skaičiavimais. Tas pats procesas vyksta su pavėjinėmis burėmis. ORCi balas labai smarkiai priklauso nuo spinakerio falo pozicijos. Spinakeriai, siekiantys stiebo viršų duoda greičio, bet smarkiai nukenčia balas. Mes vis dar tiriame skirtingas aukščio ir spinakerio ploto kombinacijas.
Tikimės, kad viskas puikiai pavyks.
© GERO VĖJO KLUBAS 2014