Buriavimo sezonas baigėsi, visi iškėlė savo laivus į krantą, o buriuotojams atsirado laisvo laiko apžvelgti praėjusį sezoną. Apie tai ir kalbame su burinės jachtos „Arcturus“ įgulos nariais, „Gero vėjo klubo“ visuomeninikais – Juozu Gordevičiumi ir Mantu Klimantavičiumi.
Kaip vertinate praėjusį buriavimo sezoną?
Sezonas buvo labai aktyvus. „Arcturus“ išplaukė iš Klaipėdos birželio viduryje ir grįžo į Lietuvą tik po dviejų mėnesių. O šio sezono planas gimė beveik prieš metus. Norėjome dalyvauti ORCi pasaulio čempionate, didžiausiose Latvijos ir Estijos buriavimo regatose. Tačiau tai buvo daugiau mūsų svajonės, nei realūs pasirinkimai. Mūsų laivo būklė nebuvo tinkama tokioms rimtoms varžyboms. Reikėjo daug investicijų į įrangą, pasisiūti naujas bures, surinkti nuolatinę įgulą, pasitreniruoti. Suskaičiavome, kad pasiruošimui reikėtų šešiaženklės sumos, todėl nusprendėme ieškoti rėmėjų.
Neišgąsdino, jog įgyvendinti savo svajones reikės daug ir pastangų, ir pinigų?
Žinoma ne. Jau rudenį sukirtome rankomis su stipriais ir žinomais partneriais „Lietuvos draudimu“ ir „Neptūnu“ dėl dalies mums reikalingos sumos. Vėliau prie remėjų gretų prisijungė – Trygg / Nosted Mechanika. Koks bus galutinis rezultatas nežinojome, bet dabar, pažvelgus atgal, atrodo, jog pasiekėme neįtikėtinai daug.
Jūsų ambicijos dalyvauti pasaulio ORC čempionate buvo tikrai nemažos.
Taip. Gali nusistatyti sau patogų tikslą ir jį lengvai pasiekti. O gali užkelti kartelę kur kas aukščiau. Pastaruoju atveju vis tiek įgyji daugiau patirties, tobulėji. Gal mūsų planai ir viršija mūsų galimybes, bet taip net įdomiau.
Kaip ruošėte laivą?
Pasiruošimui reikėjo daug kantrybės. Mūsų laivas turėjo senas, išsitampiusias bures. Su tokiomis tikrai negalėjome startuoti pasaulinio lygio regatose. Be to, mūsų ORC balas nebuvo mums palankus. Reikėjo kažkaip jį pagerinti, optimizuoti. Tikslas buvo iš seno laivo padaryti sportinę raketą. Draugai buriuotojai iš Kroatijos rekomendavo ORC optimizacijos specialistą Mauricijų Kosutį (it. Maurizio Cossutti), kuris sutiko mums padėti. Tik vėliau sužinojome, jog šis italas – garsus laivų dizaineris ir projektuotojas, kuriantis „NM“ jachtų dizainą. Viena iš šio dizainerio projektuotų jachtų – Next 37 „Audi Quattro“ yra lyderė ORC varžybose. M. Kosuti mums patarė pagrindinę burę padaryti kampuotą (square-top), ženkliai sumažinti priekinę burę ir pan. Pagal M. Kosuti, rekomendaciją atlenkėme zalingus šiek tiek atgal (swept-back spreaders), dėl to reikėjo daryti tam tikrus konstrukcinius pertvarų pakeitimus. Kai kurie inžineriniai sprendimai pasiteisino, kiti turėjo trūkumų, juos su laiku išgyvendinome.
Dar daugiau – įsigijome visą komplektą naujų North Sails 3Di technologijos burių, kurių iki tol Lietuvoje dar neturėjo nei vienas laivas. Su 3Di burėmis plaukia ir „Volvo 65“ laivai. Nors šios burės gan brangios, gamintojai teigia, jog jos tarnaus bent ketverius metus.
Kiek užtruko tokie kapitaliniai remontai?
Darbus pradėjome balandžio mėnesį ir baigėme tik birželio viduryje. Taigi, labai ilgai tvarkėme, taisėme, tobulinome savo laivą ir labai mažai liko laiko treniruotėms. Nors planavome nuleisti laivą anksti, bet kaip visada, planai planais, o realybėje viskas užtrunka šiek tiek ilgiau.
Norint dalyvauti regatoje galima investuoti ir mažiau. Kuo didesnis noras laimėti, tuo investicijos didėja. Taigi, galvojote apie aukštas vietas varžybose?
Palyginus su kitais lietuvių laivais mūsų investicijos nėra jau tokios ir didelės. Tačiau atnaujinimo mums reikėjo, nes norėjome būti palyginami su kitais. Plaukti ir būti paskutiniu, nes tavo burės senos, yra neįdomu. Dabar žinome, kad plaukėme ne taip gerai, kaip norėtume bet negalime kaltinti laivo, tik save, ir ketiname mokytis toliau.
Tai kokios tos klaidos?
Pagrindinė klaida, kad žmonės dažnai keisdavosi, nebuvo suformuota viena pastovi įgula. Kai tik jie pramokdavo, pradėdavo darniai dirbti ir mažiau daryti klaidų, dalis įgulos pasikeisdavo ir vėl viskas iš naujo.
Kadangi daug ką pakeitėme, dar reikėjo laiko priprasti, išmokti sureguliuoti laivą ir bures. Latvijos ir Estijos regatose to tik mokėmės. Vokietijoje prieš regatą prie mūsų įgulos prisijungė specialistas iš kompanijos „North Sails“, kurioje siuvomės savo bures. Jis mums parodė nemažai burių reguliavimo niuansų silpnam vėjui.
Kaip sekėsi ORCi pasaulio čempionate?
Dalyvauti šiame čempionate buvo tikrai idomu, užmezgėme daug pažinčių, pasisėmėme patirties.
Varžybose buvo šeši etapai – ketvirtajame plaukime įgula jau rodė savo tikrąsias galimybes. Viename iš etapų tiek fiziškai, tiek po perskaičiavimo buvome pirmi. Tačiau iš konkurentų gavus protestą, situacija pasikeitė. Supratome, kad tokio lygio varžybose, reikia ne tik gerai paruošti laivą, turėti nuolatinę ir vieningą įgulą, mokančią darniai atlikti manevrus, bet ir mokėti interpretuoti taisykles, išmanyti teisinius protestų sprendimo aspektus.
Kokį įspūdį paliko regatos organizavimas?
Čempionatas labai gerai organizuotas – vokiška tvarka, jokių nukrypimų nuo plano, tačiau mažai pramogų. Vakare grįždavome po plaukimų gerokai pavargę ir jau nieko nebenorėdavome, tik griūti į lovą. Kartu su mumis į Kylį vyko ir šeimos, tačiau negalėjome skirti joms daug dėmesio dėl intensyvaus tvarkaraščio.
O kaip ktos varžybos? Estijos „Muhu Vaina“ regata, Latvijos čempionatas?
„Muhu Vaina“ regatoje dalyvavome pirmą kartą. Tai labai gerai organizuota ir labai intensyvi sportiška regata. Patiko ir Latvijos „Baltic Open“ – ją atgaivino jauna organziacija ir, kaip jie patys sakė, bandė sudėti viską, kas geriausia iš Kuršių marių regatos ir „Muhu Vaina“.
Ko galėtų pasimokyti Lietuvos regtaų organizatoriai iš kaimynų?
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje organizavimo lygis ženkliai aukštesnis nei pas mus. Pavyzdžiui, distancijos išdėstomos taip, kad reikėtų plaukti įvairiais kursais: laviruoti prieš vėją, plaukti pavėjui, šoniniu vėju, o jei oro sąlygos keičiasi – tuoj pat adaptuojama ir distancija. Aišku, įdomu, jog užsukama į daugiau uostų – vis kažkas naujo. Mes Lietuvoje to nelabai galime padaryti.
Latvių ir estų regatos pritraukia daug buriuotojų iš aplinkinių šalių Rusijos, Suomijos, Švedijos, todėl dalyvauja stipresnės komandos, didėja konkurencija. Į Lietuvą mes taip pat galėtume prikviesati buriuotojų iš kaimyninių šalių, tačiau dėl to niekas nė piršto nepajudina, net varžybų nuostatų neišverčia į anglų kalbą.
Vis daugiau lietuvių dalyvauja tarptautinėse regatose. Kokia iš to nauda komandoms ir Lietuvos buriavimui plačiąja prasme?
Buriuotojai tampa profesionalesni, gautą patirtį atsiveža čia ir verčia tobulėti visą flotilę. Taip pat buriuotojai populiariną Lietuvos, kaip jūrinės valstybės vardą. Susipažįstama ir bendraujama su buriuotojais iš užsienio, pasakojama apie Lietuvoje vykstančias regatas – tai irgi reklama.
Kokie jūsų planai ateinančiam sezonui?
Ištaisyti savo klaidas ir dar sustiprėti. Dalyvausime daugelyje regatų Lietuvoje, treniruosimės, formuosime pastovią įgulą. Rugpjūtį ketiname dalyvauti Kuršių marių regatoje, o paskui iš karto plauksime į Parnu (Estija), kur vyks Europos ORCi čempionatas.
Gero vėjo klubo jachtos „Arcturus“ 2014 m. pasiekimai:
Latvijos „Baltic Open 2014“ regatoje – 3 vieta
Estijos „Muhu Vaina“ regatoje – 10 vieta
Pasaulio ORC čempoionate – 18 vieta sidabriniame laivyne
Straipsnį parengė: žurnalo buriuotojams “Vėjo 3” redaktorė Eglė Kasperavičiūtė.
© GERO VĖJO KLUBAS 2014